Vakarietiška implantacija Lietuvoje. Kokias metodikas atvežė gydytojas?

Odontologų darbas neatsiejamas nuo žinių gilinimo įvairiuose kursuose, seminaruose. Mokslai ir patirtis užsienyje praplečia požiūrį, o įgytų žinių ir pasaulyje pripažintų metodikų taikymas padeda užtikrinti gydymo sėkmę. Ilgamete dantų implantavimo patirtimi Lietuvoje ir užsienyje dalinasi odontologas Edvinas Mileris. Kokias vakarietiškas technologijas ir tendencijas implantuojantis gydytojas pritaikė Lietuvoje?

– Gydytojau, esate dirbęs ir žinias gilinęs ne tik Lietuvoje. Ar odontologinių paslaugų lygis skiriasi Lietuvoje ir Vakaruose?

– Lietuvoje galima pritaikyti visas odontologinio gydymo metodikas, kokios tik yra Vakaruose. IROK klinikoje sėkmingai taikome laiko patikrintus gydymo būdus ir žinias, susijusias su  burnos chirurgija, naujomis kaulo atstatymo metodikomis, implantacija bei protezavimu. Žinoma, jeigu gydytojai nedalyvauja užsienyje vykstančiuose mokymuose, jie neturi vakarietiškos pasaulėžiūros, žinių ir negali pasiūlyti jokių naujovių.

– Kokiose šalyse ir mokymuose semiatės patirties?

– Beveik 10 metų dirbau Jungtinėje Karalystėje. Taip pat, kartu su komanda jau daugiau nei 10 metų nuolat vykstame į kasmetinius mokymus protezavimo srityje lyderiaujančiuose universitetuose: Miuncheno universitete ir D. Reusch akademijoje Vokietijoje bei Berno universitete Šveicarijoje, kuris yra vienas žymiausių pasaulyje burnos chirurgijos, implantacijos srityje.

– Gydytojau, be ko neįsivaizduojate savo darbo? Kas Jums padeda kokybiškai atlikti implantaciją?

– Visų pirma, savo darbo neįsivaizduoju be tikslaus išankstinio gydymo planavimo. Planuoti gydymą padeda dantų technikų laboratorija, atliekant chirurginius gidus prieš implantaciją. Kokybiškas planavimas ir gydymas neatsiejamas nuo pažangių diagnostikos priemonių, tokių kaip 3D tomografas ir kt., kompetentingo personalo, kokybiškų medžiagų, organizuoto komandinio darbo bei užsienyje įgytų žinių taikymo.

Kokie implantacijos metodai taikomi Lietuvoje, o kokie Vakarų Europoje?

– Visus metodus, taikomus Vakarų Europoje, taikome ir Lietuvoje. Vienas dantis atkuriamas įsriegus implantą ir ant jo pritvirtinant natūraliai atrodantį vainikėlį. Kelių dantų defektas gali būti pašalintas įsriegus du implantus ir ant jų pritvirtinus dirbtinių dantų jungtį. Bedančius žandikaulius galima atkurti ant 4, 6 ar 8 implantų. 4 implantai yra ekonomiškas būdas turėti neišimamus protezus, o 6–8 suteikia galimybę tarsi kopijuoti gamtą, atkuriant dantis mažais tiltukais. Toks metodas visapusiškai atstoja natūralius dantis – komfortą, estetiką ir kramtymo funkciją.

– Gydytojau, ar užsienio valstybėse populiari greitoji implantacija?

– Šveicarijoje ir Vokietijoje tai nėra prioritetas, nes greitis kelia didesnę komplikacijų riziką. Taigi, turime užduoti sau klausimą: norime greitų ar ilgaamžių rezultatų? Žinoma, kartais gali būti greitai ir kokybiškai, bet chirurgijoje tai yra tik pavieniai, išskirtiniai atvejai.

Lietuvoje garbaus amžiaus pacientai dažnai renkasi dantis atkurti išimamaisiais protezais.

Ar tokia tendencija yra ir svetur?

– Iš tiesų, situacija keičiasi. Šiuo metu Lietuvoje pastebiu daug šviesių ir motyvuotų garbaus amžiaus žmonių, kurie ieško informacijos internete, domisi ir dažnai ryžtasi dantų implantacijai. Džiugu, kad ir mūsų šalyje vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi kokybę, o ne pigiausius, diskomfortą keliančius dantų atkūrimo metodus.

Kokią klaidą pastebite, kurią dažniausiai daro dantis (-į) praradę pacientai?

– Pagrindinė klaida – gydymo atidėliojimas. Dažniausiai gydyti delsia šoninius dantis praradę pacientai, nes šių dantų trūkumas nėra akivaizdžiai pastebimas. Tai yra didelė klaida, nes net ir vieno danties netekimas ilgainiui lemia smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemas, kaulo nykimą, prarastą kramtymo funkciją.

– Ar gali būti, kad viena iš gydymo atidėliojimo priežasčių – baimė?

– Šiomis dienomis implantacija yra pakankamai komfortiška procedūra, sakyčiau, net paprastesnė nei danties šalinimas. Vis dėlto, kartais pasitaiko pacientų, kurie labai bijo operacijos. Tokiems pacientams galima premedikacija, t. y. raminantys vaistai. Kita vertus, dažniausiai pakanka pasikalbėti su pacientu. Vadovaujuosi principu, jog nereikia iškart pulti operuoti, pirmiausia svarbu suteikti išsamią konsultaciją, detaliai aptarti operacijos eigą ir pooperacinį laikotarpį.

– Į kokius kriterijus patartumėte atsižvelgti pacientams, renkantis implantuojantį gydytoją?

Ar ilgametė gydytojo patirtis užsienyje yra pranašumas?

– Dirbant užsienyje susiduriame su skirtingų tautybių mentalitetu. Patirtis su įvairių kultūrų pacientais man padeda lengviau suprasti pacientų poreikius, tinkamai su jais komunikuoti. Pacientas turėtų atkreipti dėmesį, kaip gydytojas planuoja operaciją, ar pakankamai dėmesio skiria diagnostikai ir įsigilinimui į paciento lūkesčius. Taip pat, rekomenduočiau atsižvelgti į gydytojo kompetenciją, patirtį.